Dėl neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįstų ES nuosavų išteklių ne viskas vyksta sklandžiai nuo pat jų nustatymo 2021 m., daroma išvada šiandien paskelbtoje Europos Audito Rūmų ataskaitoje. Įgyvendinimo stebėsenos ir rėmimo veiksmai nebuvo vykdomi laiku, o dauguma ES šalių nebuvo pasirengusios šiam iššūkiui. Nuolat kylančios duomenų palyginamumo ir patikimumo problemos, taip pat tinkamų faktiškai perdirbamų plastiko pakuočių atliekų patikrų stoka reiškia, kad ištekliai greičiausiai yra apskaičiuojami neteisingai.

Plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįstais ES nuosavais ištekliais siekiama ne tik prisidėti prie lėšų pagal ES ekonomikos gaivinimo priemonę grąžinimo, bet ir suteikti paskatų mažinti vienkartinių plastikinių gaminių sunaudojimą, didinti perdirbimo rodiklius ir skatinti žiedinę ekonomiką. Juos sudaro nacionaliniai įnašai, skaičiuojant 0,8 euro už kilogramą neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekio. Kadangi atitinkami duomenys gaunami tik po dvejų metų, įnašai yra grindžiami prognozėmis, kurios vėliau koreguojamos. 2023 m. pajamos iš plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįstų nuosavų išteklių sudarė 7,2 milijardo eurų, t. y. 4 % visų ES pajamų.

„Po 33 metų tų pačių nuosavų išteklių naudojimo, 2021 m. ES nustatė papildomą pajamų šaltinį, grindžiamą valstybių narių susidariusiomis neperdirbtomis plastiko pakuočių atliekomis. Tačiau jo apskaičiavimo metodas vis dar turi pernelyg daug trūkumų, – sakė už auditą atsakingas Audito Rūmų narys Lefteris Christoforou. – Todėl prašome Europos Komisijos nedelsiant tai ištaisyti ir remtis įgyta patirtimi ateityje rengiant galimus ES pajamų šaltinius.“

Auditoriai nurodo, kad tik penkios ES šalys į nacionalinės teisės aktus įtraukė Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvą iki nustatyto termino, todėl Europos Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl likusių 22 valstybių narių. Audito metu viena procedūra tebebuvo vykdoma. Konstatavus, kad direktyva buvo visapusiškai įtraukta į nacionalinę teisę, išorės rangovas atliko atitikties patikras. Tačiau daugeliu atvejų auditoriai nustatė, kad bent viena pagrindinė nuostata (pavyzdžiui, plastiko ir pakuotės apibrėžtys arba susidariusių ir perdirbtų plastiko atliekų apskaičiavimas) nebuvo tinkamai įtraukta į nacionalinę teisę. Auditoriai pažymi, kad su šiais klausimais susiję tolesni veiksmai gali užtrukti kelerius metus. Iki to laiko ES šalys tikriausiai ir toliau remsis nenuosekliomis apibrėžtimis ir netinkamais duomenų rengimo metodais, kurie turi įtakos jų įnašų apskaičiavimui, todėl auditoriai ragina Europos Komisiją reaguoti į šią situaciją.

Pirmaisiais plastiko kiekiu pagrįstų nuosavų išteklių įgyvendinimo metais (2021 m.) dauguma valstybių narių (22) prognozavo mažesnį kiekį nei kiekis, kuris buvo galiausiai apskaičiuotas remiantis galutiniais duomenimis. Iš viso bendras 2021 m. prognozuojamas neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekis buvo 1,4 milijardo kilogramų mažesnis nei 2023 m. nurodytas kiekis. Todėl 2021 m. plastiko kiekiu pagrįsti nuosavi ištekliai buvo įvertinti 1,1 milijardo eurų mažiau (beveik penktadaliu iš tais metais surinktų 5,9 milijardo eurų) ir turėjo būti kompensuoti kitais ištekliais biudžetui subalansuoti.

Auditoriai nurodo, kad ES šalys naudoja skirtingus duomenų rengimo metodus ir nesubalansuoja gautų rezultatų. Jie taip pat nustatė, kad tik šešios valstybės narės pateikė perdirbimo duomenis, kiekį skaičiuojant pradedant perdirbimo operaciją, kaip reikalaujama pagal teisės aktus, o kitos daugiausia naudojo duomenis, gautus užbaigus rūšiavimo operaciją patalpoje ir taikė vidutinius nuostolių lygius. Todėl valstybių narių įverčiai yra sunkiai palyginami ir mažiau patikimi. Taip pat daromas poveikis ataskaitų dėl to, kaip įgyvendinami Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvoje nustatyti perdirbimo tikslai, teikimui.

Galiausiai dėl tinkamų patikrų trūkumo kyla didelė rizika, kad kai kurios plastiko pakuočių atliekos gali būti faktiškai neperdirbtos. Jei deklaruotos kaip perdirbtos atliekos iš tiesų yra sudeginamos, išmetamos arba išvežamos į sąvartyną, tai yra ne tik nusikaltimas aplinkai, bet ir tai, kad už nuosavus išteklius mokėtinos sumos yra nepagrįstai sumažinamos. Auditoriai pažymi, kad ta pati rizika kyla ir už ES ribų eksportuojamoms plastiko atliekoms, nes valstybės narės šiuo metu negali patikrinti, ar perdirbimo sąlygos trečiosiose šalyse atitinka ES reikalavimus. Todėl jos rekomenduoja imtis veiksmų šiai rizikai sumažinti.

Bendra informacija

Europos Sąjungos nuosavi ištekliai yra pagrindinis ES biudžeto pajamų šaltinis. Iki 2021 m. buvo naudojami trijų rūšių nuosavi ištekliai: tradiciniai nuosavi ištekliai (daugiausia iš muitų, taikomų importui į ES), pridėtinės vertės mokesčiu pagrįsti nuosavi ištekliai ir bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįsti nuosavi ištekliai.