Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) – pagrindinio ES ekonomikos gaivinimo po pandemijos fondo ramsčio – indėlis įgyvendinant klimato politikos ir žaliosios pertvarkos veiksmus yra neaiškus, daroma išvada Europos Audito Rūmų naujoje ataskaitoje. Bent 37 % EGADP lėšų turi būti skirta klimato politikos veiksmams. Europos Komisija įvertino, kad nuo 2024 m. vasario mėn. priemonėms, kuriomis remiami ES klimato politikos tikslai, įgyvendinti buvo išmokėta 42,5 % (275 milijardai eurų) EGADP lėšų. Tačiau auditoriai įspėja, kad šie įnašai gali būti pervertinti mažiausiai 34,5 milijardo eurų, be to, gali kilti ir daugiau problemų. Jie taip pat nustatė trūkumų, susijusių su klimato politikos veiksmų tarpinėmis ir siektinomis reikšmėmis, ataskaitų dėl faktinių išlaidų teikimu ir kai kurių projektų, kurie pažymėti kaip žalieji, ekologiškumu.

Vienas iš pagrindinių EGADP tikslų – prisidėti siekiant Europos klimato politikos tikslų ir žaliosios pertvarkos ES valstybėse narėse. Kitaip nei kitų ankstesnių formų ES išlaidos, EGADP lėšos išmokamos remiantis pasiektomis tarpinėmis ir siektinomis reikšmėmis, o ne faktinėmis išlaidomis. Be kitų trūkumų, auditoriai nustatė, kad dėl šio finansavimo modelio ir palyginti trumpo EGADP įgyvendinimo laikotarpio kyla abejonių, ar visomis klimato politikos veiksmams numatytomis lėšomis iš tiesų bus prisidėta juos įgyvendinant.

„EGADP yra didelė investicija visoje ES ir, jei tinkamai įgyvendinta, ji turėtų gerokai paspartinti plataus užmojo ES klimato srities tikslų įvykdymą,– sakė už ataskaitą atsakinga Audito Rūmų narė Joëlle Elvinger. – Tačiau šiuo metu jos įgyvendinimą apsunkina itin didelis suderinimo poreikis su priemone susijusiuose planuose ir skirtumai tarp planavimo ir praktikos. Be to, sunku įvertinti, kiek lėšų tiesiogiai skiriama žaliajai pertvarkai.“

Praktiškai EGADP priemonių klimato srities indėlis ne visada tikslinamas, atkreipia dėmesį auditoriai. Siekdama apskaičiuoti klimato politikai numatytų lėšų dalį, Europos Komisija naudoja „klimato koeficiento“ formulę. Veiksmams, kurie laikomi svariai prisidedančiais prie klimato politikos tikslų, taikomas 100 % koeficientas, veiksmams, kurių indėlis nėra nereikšmingas ir yra teigiamas – 40 %, o lėšoms, kurių indėlis neutralus arba nereikšmingas – 0 %. Tačiau daug priemonių nebuvo aiškios ir auditoriai nustatė, kad tam tikrais atvejais jų klimato srities indėlis buvo pervertintas. Be to, atidžiau išnagrinėjus kai kuriuos projektus, pažymėtus kaip ekologiški, paaiškėjo, kad jie nėra tiesiogiai susiję su žaliąja pertvarka. Pavyzdžiui, vienai priemonei, kuria siekta pagerinti vandentvarką, buvo priskirtas 40 % klimato srities indėlio koeficientas. O iš tikrųjų lėšos buvo išleistos vyriausybės IT sprendimams, skirtiems vandens tiekimo sistemai skaitmeninti, todėl tiksliau būtų buvę priskirti 0 % koeficientą. Kad tokių atvejų būtų išvengta, ES auditoriai rekomenduoja ateityje išsamiau ir tiksliau įvertinti su klimatu susijusius projektus.

Auditoriai taip pat nustatė, kad kai kurios priemonės nebuvo tokios ekologiškos, kaip teigta. Vienas projektas, kuris tiesiogine to žodžio prasme sudrumstė vandenį, buvo hidroakumuliacinė hidroelektrinė. Jos reikšmingas poveikis aplinkai nebuvo įvertintas prieš įrenginio finansavimą. Kad pasiektų klimato srities išlaidų tikslus, šalys savo planuose pateikia išlaidų sąmatas, kurios yra tikrinamos iš anksto, o ne jas įgyvendinus. Faktinės bet kurios EGADP priemonės išlaidos gali labai skirtis nuo įverčių, o tai reiškia, kad nėra užtikrinama visiška atskaitomybė už klimato srities veiksmams išleistas lėšas. Kad būtų išvengta tokių neatitikimų, ES auditoriai rekomenduoja stiprinti būsimų priemonių ir klimato tikslų sąsajas ir rinkti bei skelbti išsamią informaciją apie išleistas lėšas.

Bendra informacija

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) yra 700 milijardų eurų specialaus finansavimo priemonių rinkinys, kurį ES skyrė netrukus po to, kai prasidėjo COVID pandemija. Ją sudaro paskolos ir dotacijos. Lėšas gaunančios valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatė tarpines ir siektinas reikšmes ir nurodė numatomas išlaidas. Planavimo etape bent 37 % finansavimo turi būti skirta klimato politikos veiksmams, kuriais prisidedama prie ES 2050 m. nulinio poveikio klimatui tikslo.

Buvo nustatyta klimato stebėjimo metodika, pagal kurią 37 % EGADP lėšų turi būti skiriama klimato politikos veiksmams. EGADP taip pat apėmė aplinkos tikslų stebėjimo metodiką, tačiau ja nebuvo pasinaudota.